Ablat Xoʻjayev

Vikipediya, ochiq ensiklopediya
Ablat (Abdulahad) Xoʻjayev
Tavalludi 27-oktyabr 1942-yil (1942-10-27) (81 yosh)
Gʻulja, XXR
Fuqaroligi Oʻzbekiston bayrogʻi Oʻzbekiston
Kasbi sharqshunos, tarixchi, xitoyshunos
Sohasi tarix
Ish joylari Oʻzbekiston Fаnlаr akаdemiyasi Shаrqshunoslik instituti
Taʼlimi Toshkent davlat universiteti
Ilmiy darajasi tarix fanlari doktori
Ilmiy unvoni professor
Mukofotlari

Ablat Xoʻjayev — sharqshunos, tarixchi, xitoyshunos, tarix fanlari doktori. 1942-yil Sharqiy Turkistonning Gʻulja shahrida tugʻilgan. ToshDU (hozirgi OʻzMU) sharq fakulteti xorijiy Sharq mamlakatlari tarixi boʻlimining 1969-yil bitiruvchisi. 1969-yilda oʻrta maktabda xitoy tili oʻqituvchisi; 1971 — 1973-yillar SSSR FA ShI aspiranti; 1973-yildan Oʻzbekiston Respublikasi FA SHI ilmiy xodimi, Oʻrta Osiyoning Xitoy bilan tarixiy madaniy aloqalari boʻlimi mudiri. 1994 — 2000-yillar — Oʻzbekiston Respublikasi TIV xodimi (orada 1996 — 1998-yillar Oʻzbekiston Respublikasining XXRdagi elchixonasi xodimi); 2000 — 2005 yy. — Strategik va mintaqalararo tadqiqotlar institutida Geosiyosat va xalqaro munosabatlar boʻlimi mudiri, oʻrindoshlik asosida OʻzFA SHI va Tarix instituti yetakchi ilmiy xodimi. 2005-yildan shu kungacha OʻzFA SHI da loyiha rahbari[1].

Ilmiy yoʻnalishi[tahrir | manbasini tahrirlash]

XII — XIX asrlar Xitoy — Markaziy Osiyo munosabatlari. Markaziy Osiyoning qadim zamonlardan hozirgi kungacha boʻlgan xalqaro aloqalari tarixi, turkiy xalqlar tarixi. 200 dan ortiq ilmiy ishlar muallifi. Bir qancha Xalqaro ilmiy konferensiyalar ishtirokchisi (Anqara va Moskva).

Mukofotlari[tahrir | manbasini tahrirlash]

2018-yilda „Shuhrat“ medali bilan mukofotlangan[2][3].

Ilmiy ishlari:[tahrir | manbasini tahrirlash]

  • Nomz. diss. mavzusi: „Karatelnie poxodi Sinskix voysk protiv vosstaniy narodov Djungarii i Vostochnogo Turkestana v 1864 — 1878 g.“. — M., 1973.
  • Dokt. diss. mavzusi: „Vzaimootnosheniya Sinskoy imperii s Djungarskim i Yarkendskim xanstvami (1700 — 1760 gg.)“. — T., 1990.
  1. O roli inostrannix zaymov v organizatsii karatelnix poxodov Szo Szuntana protiv natsionalnoosvoboditelnogo dvijeniya narodov Djungarii i Vostochnogo Turkestana v 70-x godax XIX v. // Konferensiya molodix nauchnix sotrudnikov i aspirantov IV AN SSSR. — Moskva: Nauka, 1971. — S. 28 — 29.[1]
  2. O podgotovke manchjuro-kitayskix voysk k karatelnomu poxodu protiv patrioticheskogo dvijeniye narodov Djungarii i Vostochnogo Turkestana v 70-x g. // III nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“. — Moskva: Nauka, 1972. — S. 165 — 174.[1]
  3. Senniy istoricheskiy istochnik // Problemi Dalnego Vostoka. — M., 1973. — № 1. — S. 195 — 197.[1]
  4. O vosstanii v Urumchinskom kraye v 1864 g. //"IV nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“. — Moskva: Nauka, 1973. — S. 438 — 448.[1]
  5. O politike Yakub-beka v otnoshenii sinskogo pravitelstva v 1871 — 1877 gg. // "V nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“. — Moskva: Nauka, 1974. -V 3x vipuskax. Vip. 2. — S. 246 — 253.[1]
  6. Politika sinskogo pravitelstva v otnoshenii narodov Djungarii i Vostochnogo Turkestana v 6070 gg. XIX v. // VI nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“. — Moskva: Nauka, 1975. -V 3x tomax, t.2. — S. 234 — 242.[1]
  7. Nekotorie kitayskiye istochniki o vosstaniyax narodov severozapada Kitaya // Voprosi istorii, ekonomiki i kulturi narodov Sredney Azii i stran Zarubejnogo Vostoka. Vip. 2. — Tashkent, 1975. — S.144 — 151.[1]
  8. Politika sinskogo pravitelstva v Sinszyane v 1875 — 1878 gg. v otsenke sovremennix kitayskix avtorov // VII nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“.- Moskva: Nauka, 1976. -V 3-x tomax, t. 2. — S. 252 — 256.[1]
  9. Administrativnaya reforma 1882 g. v Sinszyane. // VIII nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“. — Moskva: Nauka, 1977. -V 3-tomax, t. 2. — S. 76 — 84.[1]
  10. K xarakteristike agrarnix meropriyatiy sinskogo pravitelstva v Djungarii i Vostochnom Turkestane v 60-70 gg. XIX v. // IX nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“. V 3-tomax, T. 2. — Moskva: Nauka, 1978. — S.135 — 139.[1]
  11. Kitay segodnya. — Tashkent: Znaniye, 1978. −23 s.[1]
  12. Sinskaya imperiya, Djungariya i Vostochniy Turkestan. — Moskva: Nauka, 1979. −128 b.[1]
  13. Zaxvat sinskim Kitayem Djungarii i Vostochnogo Turkestana. Borba protiv zavoyevateley // Kitay i sosedi. — Moskva: Nauka, 1982. -S. 153 — 202.[1]
  14. Kitayskaya istoriografiya Sinszyana pervoy polovini XVIII v. // Osnovnie itogi i zadachi sovetskogo kitayevedeniya. Vip. 2. ch.1. — Moskva, 1983. — S. 87 — 104.[1]
  1. Sozdaniye uzbekskogo respublikanskogo otdeleniya vsesoyuznoy Assotsiatsii kitayevedov // Obщestvennie nauki v Uzbekistane. -Tashkent, 1983. — № 3. — S. 54 — 55.[1]
  2. O vosstanii oyratov posle zaxvata Djungarii Sinskoy imperiyey // XV nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“. — Moskva: Nauka, 1984. -V 3-x tomax, t. 2. — S. 161 — 167.[1]
  3. Vliyaniye pervoy rossiyskoy revolyutsii na podyem antimonarxicheskogo dvijeniya v Kitaye // Rossiyskaya revolyutsiya 1905-1907 gg. i zarubejniy Vostok. — Tashkent: Fan, 1985. — S. 23 — 26.[1]
  4. Torgovie soglasheniya mejdu Djungarskim xanstvom i Sinskoy imperiyey: peregovori i realizatsiya (1740-1762) // "XVIII nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosu-darstvo v Kitaye“. — Moskva: Nauka, 1987. -V 3-tomax, t. 2. — S. 137 — 143.[1]
  5. Vzaimootnosheniya Sinskoy imperii i Djungarskogo xanstva v pervoy chetverti XVIII v. // Iz istorii Sredney Azii i Vostochnogo Turkestana XV — XIX vv. — Tashkent: Fan, 1987. — S. 37 — 58.[1]
  6. Poxod sinskix voysk v Djungariyu 1817 g. // XIX nauchnaya konferensiya „Obщestvo i gosudarstvo v Kitaye“. — Moskva: Nauka, 1988. -V 3tomax, t.2. — S. 121 — 126.[1]
  7. Mejdunarodnie otnosheniya v Sentralnoy Azii XVII — XVIII vv. // Dokumenti i materiali. — M., 1989. -v soavt. s. B. P. Gurevichim i dr.[1]
  8. O gibeli poslednego pravitelya Yarkendskogo xanstva Burxanad-Dina i yego brata Xodji Djaxana // Malovskiye chteniya. — Vip. 6. — Almati: Gilim, 1990. — S. 136 — 146.[1]
  9. Torgovie svyazi mejdu Djungarskim xanstvom i Sinskoy imperiyey v 1744 — 1754 gg. // „Iz istorii mejdunarodnix otnosheniy v Sentralnoy Azii“. — Alma-Ata: Gilim, 1990. — S. 26 — 43.[1]
  10. Djungaro-sinskiy dogovor 1740 g. // „Novoye v izuchenii Kitaya“. — Moskva: Nauka, 1990. — S. 59 — 66.[1]
  11. Sinskaya imperiya i Vostochniy Turkestan v XVIII v. // Iz istorii mejdunarodnix otnosheniy v Sentralnoy Azii. — Tashkent: Fan, 1991. −130 b.[1]

Manbalar[tahrir | manbasini tahrirlash]

Adabiyotlar[tahrir | manbasini tahrirlash]

  • Oʻzbekiston sharqshunoslari bibliografiyasi, Toshkent, 2021 — 215—218 bet.